Saimekas K. D. - Kapinių planeta (PFAF 11) - 1993
labai gera
Prieš dešimt tūkstančių metų Žūtbūtinis Karas sunaikino Žemės civilizaciją. Tik nedaugeliui laimingųjų pavyko pasprukti į žvaigždes ir pradėti ten naują gyvenimą. Dabar Žemė - visų Galaktikos žmonių paskutinė poilsio vieta. Čia įrengtas bekraštis, per visus žemynus nusidriekęs Kapinynas. Fletčeris Karsonas ketina aplankyti savo protėvių planetą ir įminti visas jos paslaptis. Prieš dešimt tūkstančių metų Žūtbūtinis Karas sunaikino Žemės civilizaciją. Išlikę gyvi žmonės pasklido po galaktiką ir įkūrė daugybę naujų kolonijų. Šiandien Žemė – Kapinių planeta, vieta kur turtingi žmonės gali atgulti paskutiniam poilsiui.Menininkas Fletčeris Karsonas atskrenda į Žemę norėdamas sukurti kompoziciją apie ją. Jis atskrenda ne vienas, bet su robotu Emeriu, gavusiu visas žmogaus – piliečio teises bei su robotu Bronku, savo pagrindiniu įrankiu kuriant kompoziciją. Prie jų kompanijos prisijungia Sintija Lansing, kuri nori surasti ateivių lobį paslėptą Žemėje. Kompanija kartu patiria daug nuotykių. Jų sutiktus padarus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie nori kompaniją nužudyti ir tuos, kurie nori papasakoti savo visą gyvenimo istoriją. Kompanijos patiriami nuotykiai yra kažkokie nelogiški ir be priežasties. Įsivaizduokite, kad pas jūsų kaimyną atvažiuoja dailininkas. Kuriam galui jums kiltų noras tą dailininką nušauti? Vat būtent tokio stiliaus ir yra šita istorija... Ir dar viena pastaba. Čia jau antra knyga, kurioje autorius aprašo meškėnų medžioklę, patys veikėjai medžioklėje nedalyvauja, tik girdi garsus. Nežinau kokią traumą medžioklės metu patyrė autorius, bet jinai turėjo būti didelė. Knygoje yra du apsakymai. Placdarmas. Nenugalima tarpplanetinė žvalgybinė grupė vienoje planetoje sutiko savęs vertą visai netikėtą priešininką. Miražas. Vienas mokslininkas nori atrasti senovinį Marso miestą, šis apsakymas yra apie jo (ne)sėkmę ieškant to miesto.