Eleonora S. - Johnny Depp - 2011
Nauja
„Sukilėliu“ ir atskalūnu laikomas Džonis Depas dar ne taip seniai troško
nusikratyti „gražuoliuko“ titulo ir turėjo labai stengtis, kad
pasirodytų tarptautinei scenai kaip talentą turintis aktorius.
Nepaisydamas žiniasklaidos klijuojamos sekso simbolio etiketės, jis
rinkosi nevienalypių, sudėtingų personažų vaidmenis, dirbo su
režisieriais, galinčiais „prakalbinti“ kančią, vienatvę ir išskirtinumą.
Tai yra vienas nedaugelio aktorių, neapsėstas savo paties
įvaizdžio, todėl nejaučia baimės pasirodyti nepatrauklus. Randuotas
„Edvardo Žirkliarankio“ herojaus veidas, plikas Raulis Djukas filme
„Baimė ir neapykanta Las Vegase“, plastikinis Vonka „Šokolado fabrike“
ir šiurpą keliantis Svynis Todas yra tie kraštutiniai vaidmenys, kuriems
aktorius „paaukojo“ savo išvaizdą norėdamas, užuot paprasčiausiai
suvaidinęs, į juos įsigyventi.
Džonis Depas, dirbdamas su garsiais
režisieriais, anot jo paties, niekad nesiliovė „įrodinėti“ savo gabumų.
Po ilgos virtinės vaidmenų, kuriuos pasirinkti patarė širdis,
keturiasdešimtmetis Depas pasiekė pasaulinę šlovę nusifilmavęs „Karibų
piratų“ sagoje, atgaivinusioje žanrą, kuriam po Duglaso Feirbankso eros
buvo vienbalsiai pranašautas žlugimas. Tačiau jo suvaidintas Džekas
Sperou, aktoriaus pavadintas „XVIII amžiaus roko žvaigžde“, tapo
nuotykių ir komedijos kupina legenda bei tobulu postmodernaus pirato
įsikūnijimu