Vaičeliūnas J. - Antrasis pasaulinis karas - 1960

13.00€
  • Be mokesčių:13.00€
  • Prekės kodas: LT-istor-005
  • Prieinamumas: 1
Būsimasis karo aviacijos lakūnas Juozas Vaičeliūnas gimė 1908 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio apskrities Pušaloto valsčiaus Stumbriškių kaime. Juozas Vaičeliūnas 1930 m. baigė lietuvių katalikų mokytojų įsteigtą Simono Daukanto mokytojų seminariją Kaune, o 1932 m. - Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų mokymo įstaigą, Kauno karo mokyklą, jaunesniojo leitenanto kariniu laipsniu. Po mokyklos baigimo, ltn. Juozas Vaičeliūnas karinę tarnybą pradėjo 4 - ajame pėstininkų pulke Panevėžyje. Šį pulką 1919 m. sausio pradžioje Panevėžyje organizavo karininkas J. Variakojis. Iš pradžių jis vadinosi Panevėžio srities apsaugos būriu, nuo 1919 m. vasario 22 d. - atskiruoju Panevėžio batalionu, o 1920 m. sausio 7 d. pavadintas 4 - uoju Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku, kuris 1926 m. apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus vėliava su įrašu „Viešpatie, padėk mums Tėvynės laisvę ir garbę ginti". Šiame pulke ltn. Juozas Vaičeliūnas tarnavo iki 1934 m., bet sekančiais metais jis perkeliamas į karo aviaciją. 1938 m. lapkričio 23 d. jam suteikiamas karinis kapitono laipsnis. 1940 m. birželio 15 d. SSSR kariuomenė perėjo Lietuvos respublikos valstybinę sieną. Tuometinė Lietuvos valdžia paskelbė įsakymą, kad tarybinė kariuomenė Lietuvoje būtų kuo draugiškiau sutinkama. Apie tai jis rašė savo prisiminimuose: „Kai 1940 m. birželio 14 - 15 dienomis bolševikai okupavo Lietuvą, jie jau per komunistinę Lietuvos vyriausybę, Lietuvos kariuomenę pavadino liaudies kariuomene. Tai buvo tik pereinamasis laikotarpis. Po poros mėnesių Lietuvos kariuomenė buvo įjungta į bolševikinės kariuomenės sudėtį, kaip atskiras 29 korpas. Tą korpą sudarė dvi divizijos, kurių sąstate buvo ir rusų, ypač vadovybėje. Pradžioje rusai buvo vadų padėjėjais, o vėliau, kai lietuviai buvo deportuoti į Sibiro kadetus, rusai užėmė jų vietas. Pirmu ir antru atveju faktiniais vadais buvo rusai. Pervedant Lietuvos kariuomenę į bolševikinės kariuomenės sudėtį, Lietuvos karo aviacija buvo likviduota. Iš buvusių keturių karo aviacijos grupių buvo palikta, teisingiau sakant, sudaryta viena žvalgybos eskadrilė - Tautinė eskadrilė. Operaciniu atžvilgiu ji priklausė 29 - tam korpui, o įvairius techniškus bei mokymo nurodymus gaudavo iš bolševikinės aviacijos, kurios štabas buvo Rygoje. 1942 - 1944 m. Juozas Vaičeliūnas dirbo Panevėžio apskrities viršininko padėjėju, o 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus. Po II Antrojo pasaulinio karo lietuvis lakūnas Juozas Vaičeliūnas gyveno Kemptene, lietuvių karo pabėgėlių stovykloje, Bavarijoje. Šie pabėgėliai buvo vadinami „DP" arba „dypukais" (Displaced Persons - reiškia asmenį, perkeltą iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Ankstyvuosiuose lietuvių pokarinės spaudos puslapiuose sutinkamas pažodinis vertinys „išniekinti asmenys" greitai išnyko). Vėliau nuo 1948 m. gyveno Sadberyje, Kanadoje. ..

Būsimasis karo aviacijos lakūnas Juozas Vaičeliūnas gimė 1908 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio apskrities Pušaloto valsčiaus Stumbriškių kaime.


Juozas Vaičeliūnas 1930 m. baigė lietuvių katalikų mokytojų įsteigtą Simono Daukanto mokytojų seminariją Kaune, o 1932 m. - Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų mokymo įstaigą, Kauno karo mokyklą, jaunesniojo leitenanto kariniu laipsniu. Po mokyklos baigimo, ltn. Juozas Vaičeliūnas karinę tarnybą pradėjo 4 - ajame pėstininkų pulke Panevėžyje. Šį pulką 1919 m. sausio pradžioje Panevėžyje organizavo karininkas J. Variakojis. Iš pradžių jis vadinosi Panevėžio srities apsaugos būriu, nuo 1919 m. vasario 22 d. - atskiruoju Panevėžio batalionu, o 1920 m. sausio 7 d. pavadintas 4 - uoju Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku, kuris 1926 m. apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus vėliava su įrašu „Viešpatie, padėk mums Tėvynės laisvę ir garbę ginti". Šiame pulke ltn. Juozas Vaičeliūnas tarnavo iki 1934 m., bet sekančiais metais jis perkeliamas į karo aviaciją.


1938 m. lapkričio 23 d. jam suteikiamas karinis kapitono laipsnis.


1940 m. birželio 15 d. SSSR kariuomenė perėjo Lietuvos respublikos valstybinę sieną. Tuometinė Lietuvos valdžia paskelbė įsakymą, kad tarybinė kariuomenė Lietuvoje būtų kuo draugiškiau sutinkama. Apie tai jis rašė savo prisiminimuose:
„Kai 1940 m. birželio 14 - 15 dienomis bolševikai okupavo Lietuvą, jie jau per komunistinę Lietuvos vyriausybę, Lietuvos kariuomenę pavadino liaudies kariuomene. Tai buvo tik pereinamasis laikotarpis. Po poros mėnesių Lietuvos kariuomenė buvo įjungta į bolševikinės kariuomenės sudėtį, kaip atskiras 29 korpas. Tą korpą sudarė dvi divizijos, kurių sąstate buvo ir rusų, ypač vadovybėje. Pradžioje rusai buvo vadų padėjėjais, o vėliau, kai lietuviai buvo deportuoti į Sibiro kadetus, rusai užėmė jų vietas. Pirmu ir antru atveju faktiniais vadais buvo rusai.
Pervedant Lietuvos kariuomenę į bolševikinės kariuomenės sudėtį, Lietuvos karo aviacija buvo likviduota. Iš buvusių keturių karo aviacijos grupių buvo palikta, teisingiau sakant, sudaryta viena žvalgybos eskadrilė - Tautinė eskadrilė.
Operaciniu atžvilgiu ji priklausė 29 - tam korpui, o įvairius techniškus bei mokymo nurodymus gaudavo iš bolševikinės aviacijos, kurios štabas buvo Rygoje.

1942 - 1944 m. Juozas Vaičeliūnas dirbo Panevėžio apskrities viršininko padėjėju, o 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus.
Po II Antrojo pasaulinio karo lietuvis lakūnas Juozas Vaičeliūnas gyveno Kemptene, lietuvių karo pabėgėlių stovykloje, Bavarijoje. Šie pabėgėliai buvo vadinami „DP" arba „dypukais" (Displaced Persons - reiškia asmenį, perkeltą iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Ankstyvuosiuose lietuvių pokarinės spaudos puslapiuose sutinkamas pažodinis vertinys „išniekinti asmenys" greitai išnyko).


Vėliau nuo 1948 m. gyveno Sadberyje, Kanadoje.

Parašyti įvertinimą

Please login or register to review