Gintalas P. - Medalio žmogus - 2016
Nauja
Petras Gintalas lietuvių dailėje ryškiausią pėdsaką įspaudė (ir toliau tebespaudžia) būtent medaliais.
Savitas tai žanras: kadangi, geriau pagalvojus, keistas objektas tas
medalis. Istorija siekiantis Antikos laikus, kai medalio protėviais
medalionais su imperatorių portretais Romos imperijoje buvo apdovanojami
Romai lojalių barbarų genčių vadai. Taigi romėniškoji medaliono
samprata mažai kuo skyrėsi nuo mūsiškės: ir tada, ir dabar medaliu
vadinamas savitos kanoninės formos memorialinę ir meninę vertę turintis
objektas, skirtas apdovanoti, pagarbai išreikšti ar reikšmingam asmeniui
bei įvykiui pažymėti.
Lietuva su medaliais susipažino vėlokai,
kaip ir su daugeliu meno srovių – tik XVI a., kai Vakarų Europoje jau
sėkmingai gyvavo vokiečių, prancūzų, čekų, italų, flamandų
medalininkystės mokyklos. Pirmasis lietuviškas medalis siejamas su
Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Senuoju,
1520 m. užsakiusiu medalį savo sūnaus Žygimanto Augusto gimimui
pažymėti.
Pirmoje XX a. pusėje lietuviški medaliai siejami su Petro
Rimšos, o vėliau – Juozo Zikaro kūryba. O nuo aštuntojo, juo labiau –
nuo devintojo XX a. dešimtmečio lietuvių medalio mene tvirtai įsišaknija
Petro Gintalo kūriniai. Medalininkystę suradęs kaip priebėgą nuo
rutinos, pradėjo kurti įsimintinai, tegu ir sekdamas tradicijomis. Iš
karto.
„Susidomėjimas medaliais susijęs su mano panišku
bėgimu iš Vilniaus. Buvau paskirtas į institutą, pradėjau dirbti tas
žemės ūkio mašinas, ir pradėjo imti panika, kad ne tą kažką darau.
Pabėgau į Palangą, vėl gavau neblogą darbą – reklamos skyriaus vedėju.
Atvažiavo Algis Mizgiris, pamatė ir sako – Petrai, baik durniuoti,
važiuojam į Telšius, mums reikia tavo idėjų. Vieną gražią dieną sėdžiu
aš savo butely (turėjau du kambarius su virtuve, bendras plotas 13
kvadratinių metrų) ir galvoju – reikia padaryti medalį. Ir kibausi kaip
skęstantis už šiaudo. Pirmasis buvo Čiurlionis.“ – pasakoja autorius.
Petro Gintalo sukurtus medalius apytikriai būtų galima skirstyti pagal
tematiką: skirti asmenims/personažams, miestams ir sau pačiam, savo
asmeninei istorijai. Ir kiekvienas jų, ir visi drauge, žinoma, skirti
atminčiai.