Ali M. - Plytų gatvė - 2005
Sunkus atėjimas į šį pasaulį Bangladešo kaimelio lūšnoje Naznyn pripildo fatalizmo, kuris jos neapleidžia net ištekėjus už „išsilavinusio“ Čianu. Jos gyvenimas Londone iš pažiūros atrodo ramus. Metų metus ji daro tai, ko iš jos tikimasi — tvarkosi namuose ir augina vaikus. Vis dėlto Naznyn tarsi balansuoja ant lyno, ištempto tarp dukters kaprizų ir vyro nepasitenkinimo. Čianu stengiasi griežtai auklėti vyresniąją dukterį. „Neprašiau manęs čia pagimdyti“, — dažnai atrėžia Šahana. Šią trapią ramybę sudrumsčia Karimas. Jis Naznyn paakina susimąstyti apie savo troškimus; jis sukelia joje į kitur — tačiau tai, ką ji galiausiai išvysta, nustebina juos abu. Kol palengva skleidžiasi vidinės Naznyn galimybės, jaunesnioji jos sesuo Hasina, likusi Bangladeše, stačia galva metasi į gyvenimą: pirmiausia „išteka iš meilės“, paskui bėga nuo smurtaujančio vyro. Hasinos laiškai iš Dakos, įausti į visą romaną, išsamiai nupasakoja neįveikiamų nesėkmių pasaulį. Skirtingai savarankišką gyvenimą pradėjusios seserys kiekviena savaip išlaiko autentišką gimtojo krašto dvasią, tačiau abi veržiasi asmenybės laisvės link. Gražiai parašyta — tai komiška, tai sminganti į pačią širdį — „Plytų gatvė“ nepaliks nė vieno skaitytojo abejingo.