Jakobsdóttir Svava - Gunlodos saga - 1998
Paauglė Disa sučiupta bevagianti iš muziejaus senieną - auksinį dubenį. Ar ji priklauso teroristų, vagiančių meno vertybes, grupuotei, ar yra tiesiog pamišusi - juk bando pasiteisinti neįtikėtina istorija...? - svarsto ne tik teisėsaugos pareigūnai, bet ir mergaitės motina, kurios vidinio monologo forma ir parašytas romanas. Kadaise Dievas Odinas praleido tris naktis su milžine Gunloda, kad gautų iš jos tris gurkšnius poezijos midaus, o tada atnešė jį kaip dovaną Dievams ir žmonėms. Tokį mitą pasakoja Edos - senovės skandinavų šventraščiai. S. Jakobsdottir, aišku, šį mitą perkuria savaip. Mitinių laikų įvykis perkeliamas į konkrečią istorinę epochą - žalvario amžiaus pabaigą - geležies amžiaus pradžią. Žalvario amžius autorei - Deivės epocha, kurioje nepažįstamas karas ir geležis, kurioje kiekvienas reiškinys ar žmogus - tai vienas iš Deivės pavidalų, kur pati Deivė yra Poezija. Į šį pasaulį ir įsiveržia Odinas, atnešdamas iš pradžių geležį - metalą, svetimą Deivei, nes jis plėšiamas iš žemės įsčių, ardant pasaulio įstatymus - ir todėl ginklai, kalti iš šio metalo, imami naudoti karui - taip Žemė keršija...Negana to, kunigaikštis Odinas pats pasiskelbia Dievu... Vyriškasis pradas pavergia moteriškąjį - ir pasaulio harmonija sugriūva. Ją ir nori atsatyti knygos herojė Disa, pati išgyvendama Gunlodos istoriją, o kartu su Disa - ir jos motina - juk Deivėje laiko ir erdvės ribų.....