Atwood M. - Tarnaitės pasakojimas - 2012
Nauja
Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso
iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji - vėliava kalno viršūnėje - mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos.
Netolima ateitis. Gileado respublika.
Fredinė gyvena
Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per
dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra
paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti
žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti
Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų
šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena
senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo
darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...
Margaret Atwood (Margaret Etvud, gim. 1939 m.) - viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip trisdešimties knygų autorė, poetė, eseistė, literatūros kritikė. Atwood yra gavusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą, o 2000 m. už romaną Aklasis žudikas pelnė prestižinę "Man Booker" premiją. Romanas Tarnaitės istorija laikomas vienu stipriausių autorės kūrinių, jis kritikų lyginamas su George'o Orwello 1984-aisiais ir Aldouso Huxley'io Puikiu nauju pasauliu.