Peleckis M. - Lietuvos rokas - 2011
nauja
2011 - aisiais, praėjus pusšimčiui metų nuo lietuviško roko atsiradimo,
išleidžiama pirmoji Lietuvos roko istorija. Tiesa, tai – pirmasis toks
bandymas, todėl platus skaitytojų ratas, kuriam ši knyga skiriama,
neturėtų būti labai griežtas jį vertindamas. Enciklopediniame, tačiau
gyvai parašytame leidinyje – apžvalginiai straipsniai, interviu su
žymiais muzikantais, esė, pamąstymai, prisiminimai, daugiau kaip 1200
grupių ir muzikos kūrėjų aprašymai. Knyga gausiai iliustruota
istorinėmis ir šiuolaikinėmis fotografijomis, kitomis iliustracijomis.
Joje dėmesys skiriamas visoms roko plačiąja prasme atmainoms: kalbinami
ir 1960 - aisiais, ir 2010 - aisiais susikūrusių grupių atstovai. Taip
pat trumpai pristatoma ir kaimyninių šalių roko istorija, lyginama su
lietuviškąja.
Esminė knygos idėja - roko muzikos negalima
atskirti nuo jos ištakų (estradinės muzikos, džiazo, klasikos, klezmerių
muzikos, „Fluxus“) ir naujausių eksperimentų, peraugančių į
audiovizualinius performansus. Knygoje žodis rokas simbolizuoja ne tik
maištą, bet ir jungtį tarp, atrodytų, skirtingų ir niekada
nesusitinkančių epochų. Rokas vienija!
Leidinio Lietuvos rokas:
ištakos ir raida autoriai – melomanai, su muzika bendraujantys
kiekvieną dieną. Knygos sudarytojas, daugelio tekstų ir idėjos autorius –
rašytojas, žurnalistas Mindaugas Peleckis, daug laiko skiriantis
naujausių roko krypčių, eksperimentinės muzikos tyrinėjimams. Muzikantas
ir publicistas Lukas Devita – straipsnių apie senąjį roką, hipizmą,
psichodeliką, naująją bangą bei roko operas autorius, taip pat parašęs
įvadines pankroko ir dainuojamosios poezijos Lietuvoje apžvalgas,
plokštelių ir diskotekų kultūros tyrinėtojas. Žurnalistas, dainų
autorius ir atlikėjas Gediminas Kajėnas pateikia pokalbių su mus jau
palikusiais roko scenos grandais. Nacionalinės kultūros ir meno premijos
laureatai, kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Vaclovas Augustinas įvertina
Lietuvos kultūros situaciją. Knygoje spausdinama ir šviesaus atminimo
Šiaurio Narbuto publikacija apie senąjį roką bei Vituolio Joneliūno
interviu su unikaliuoju Kardiofonu. Specialų įvadą leidiniui parašė
vienas pasaulio eksperimentinės muzikos tėvų Z‘EV (Stefan Weisser).
„Aš manau, kad rokas turėtų būti lietuviškas (kalbant apie Lietuvą), nes jis kilęs iš bliuzo. O tai – liaudies muzika.“
Stasys Daugirdas (Gėlių vaikai), 130 psl.
„Sunku
lyginti roką seniau ir dabar. Seniau buvo prastesnė aparatūra,
instrumentai, bet buvo begalinis entuziazmas groti, kurti. Dabar sąlygos
geresnės, bet entuziazmo vis dar reikia beprotiškai daug.“
Vilijus Vaišvila (Dagiliukai), 117 psl.
„Vien tai, kad tu groji, Lietuvoje jau yra pasiekimas.“
Tomas Mosteikis (Blackout), 219 psl.
„Didžiausias
roko indikatorius - nuoširdumas. Roko kultūra patyrė daug išbandymų
komercija, populiarumu. Tai vargu ar palietė Lietuvą, nes rokas
Lietuvoje iš esmės niekada nebuvo populiarus. Tikiuosi, kad jaunoji
karta nebepakenčia melo ir atras roką kaip gaivų šaltinį tiesai
išreikšti.“
Algirdas Kaušpėdas (Antis), 207 psl.
„Bet
kartais, kai matau gatve einančius jaunuolius su gitarom, vis sušvinta
viltis: o gal jau kažkur rūsiuose gimsta nauja LT rock banga? Reikia
tikėti.“
Saulius Urbonavičius (Bix), 217 psl.
„Nėra tikslaus panko apibrėžimo. Tuo ši subkultūra ir įdomi, kad ji gyva
ir besikeičianti. Galima sakyti, kad pankas evoliucionavo nuo išorinio
destroy iki labai vidinio create.“
Domininkas Kunčinas (dr. Green), 378 psl.
„Sunkioji muzika turi tam tikro kategoriškumo, kietumo, narsos dvasios.
Ji labai gerai tinka aiškiai išreikšti idėjoms ir ypač ten, kur apie ką
nors sakoma: Na, gal čia ne juoda ar balta, o pilka... Jei ten iš tiesų
yra juoda, tai metalas puiki priemonė tai pasakyti.“
Benas Ulevičius (Quest Rising), 308 psl.
„Svarbiausia, kad sukurtum dainos vaizdą. Jei daina prasidėjo, tai ji jau ir nebesustos.“
Saulius Mykolaitis, 565 psl.