Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676-1685 m. dokumentai - 2009
Siekiama pateikti pirminius istorijos šaltinius kaip informacijos kompleksą XVII a. pabaigos kultūrų sąveikai ir konfesionalizacijos procesams bei ypatybėms Prūsų Lietuvoje, o ypač jos Šiaurės rytinėje dalyje – Klaipėdos valsčiuje nagrinėti. Šaltinių rinkinyje pirmą kartą yra surinkti ir skelbiami Slaptojo valstybinio Prūsijos paveldo archyvo (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz – GStPK) trijų fondų įvairaus pobūdžio Klaipėdos miesto ir valsčiaus visų aštuonių parapinių bažnyčių (Klaipėdos miesto vokiečių, Klaipėdos laukininkų lietuvių, Priekulės, Verdainės, Rusnės, Karklės, Ventės ir Ketingalės) 1681–1685 m. vizitacijų dokumentai, apimantys 1676–1685 m. Rinkinį sudaro įvadinis tiriamasis straipsnis, skelbiamieji dokumentai originalo – vokiečių kalba, jų archyviniai apibūdinimai ir santraukos lietuvių kalba, dalykiniai komentarai, trumpas pagrindinių dokumentuose minimų pareigybių ir kai kurių institucijų aiškinamasis žodynėlis vokiečių ir lietuvių kalbomis. Įvadiniame straipsnyje keliama problema, kada ir kaip formavosi vizitacijų dokumentacija kaip viena iš svarbių dokumentų komplekso dalių, būtinų konfesionalizacijos procesams ir kultūrų sąveikai tirti šiaurės rytinėje Prūsijos Kunigaikštystės dalyje; ar XVII a. konfesionalizacija toje dalyje turėjo ypatybių, lyginant ją su valstybėje vykusiais procesais. Remiantis archyvinės XVI–XVII a. vizitacijų dokumentacijos, sukauptos GStPK archyve, tyrimais, nustatyta, kad Klaipėdos valsčių vizituoti Bažnyčios vadovybė suskato praėjus pusei amžiaus nuo vizitacijų pradžios valstybėje, o pirmieji vizitacijų dokumentai išliko tik nuo 1644 m.; prieita išvada, kad vėlyvas Prūsijos Kunigaikštystės Evangelikų liuteronų bažnyčios dėmesys to krašto bažnyčių vizitacijoms buvo viena iš tos teritorijos konfesionalizacijos ypatybių. Apibūdinama informacija, sukaupta skelbiamuose dokumentuose, miesto ir kaimo parapijų savitumui, parapijiečių etninei ir socialinei sudėčiai, to meto socialinės ir bažnytinės dicsiplinos reikalavimams nagrinėti, bažnyčių pastatų ir statybų, miestiečių, laukininkų, žvejų parapijiečių ir kunigų kasdienio gyvenimo, krašto vietovardžių ir asmenvardžių raidai tirti.