Cikanauskienė K. - Augalinė mityba. Kaip maitintis žaliai Lietuvoje? - 2014

4.95€
  • Be mokesčių: 4.95€
  • Prekės kodas: med-0094
  • Prieinamumas: 1
Skaitydami knygą "Augalinė mityba. Kaip maitintis žaliai Lietuvoje?" sužinosite:• Kokia yra ir ląsteliniu požiūriu sveikiausia, ir racionaliausia mitybos sistema. • Kaip gali pakenkti gyvūninės kilmės produktai. • Ar tikrai valgome jogurtus su gerosiomis bakterijomis. • Kaip gali pakenkti gyvulių organizme esantys hormonai. • Ar tikrai augaliniuose produktuose pesticidų daugiau nei gyvūniniuose. Blaivus protas – itin vertinama savybė. Tačiau kalbėdami apie mitybą kažin ar klausiame savęs, ar protingai renkamės maistą. Dažnai svarbesni tampa kiti kriterijai – skonis, produkto išvaizda, mūsų pačių įpročiai ar kaina. Protingas valgymas – tai mitybos sistema, pritaikyta valgytojo fiziologiniams poreikiams, psichologinėms savybėms ir ekonominėms galimybėms. Tai tikrai sveikatinanti mityba be kenksmingų produktų ir jų derinių. Minėdama psichologines savybes pirmiausia turiu galvoje pripratimą prie tam tikrų žalingų produktų ir sąmoningą tokios priklausomybės atsikratymą. Nepaisant esamos finansinės padėties žmogus turi galėti įpirkti tokį maistą. Taigi protingas valgymas – mus sveikatinantis ir praktiškai kasdien taikomas mitybos būdas. Šia knyga noriu supažindinti skaitytojus su esminiais tokios mitybos principais ir paskatinti sąmoningai apsvarstyti bent kai kuriuos, regis, savaime suprantamus dalykus. Mano ir daugybės kitų žmonių patirtis rodo, kad neretai tai tiesiog mūsų kultūros įskiepyti įpročiai, kurie labiau trukdo ir apsunkina, nei padeda siekti savų tikslų. Kas įprasta, nebūtinai naudinga, todėl visada verta gebėti atverti protą naujoms, neįprastoms mintims ir praktikoms. Maitinkitės protingai, jei ne dėl didelių užmojų, tai dėl savo sveikatos ir piniginės. Pastaroji papilnės, o pasitaisius sveikatai nebereikės pirkti daugumos vaistų, papildų ir vitaminų, įvairių tepalų, kremų, be to, tikėtina, kad rečiau lankysitės pas gydytojus – taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko malonesniems užsiėmimams. Mūsų organizmas yra save reguliuojanti ir koreguojanti sistema, išsivysčiusi tam tikromis specifinėmis sąlygomis per daugybę tūkstantmečių. Atsisakę tai pripažinti ir toliau kovodami patys su savo kūnu, galiausiai pralaimime. Dažniausiai tai nutinka dėl neuroendokrininės sistemos ir jos reguliuojamos medžiagų apykaitos sutrikimų ir prasidėjus kitų sistemų išsekimui bei dekompensacijai. Ilgainiui mažėja aktyvumas, motyvacija judėti ir netgi protauti (nes smegenys itin jautrios gliukozės trūkumui), tampame irzlūs, priekabūs ir viskuo nepatenkinti, o mintimis vis grįžtame prie maisto... Bandome savo išlikimo instinkto siunčiamus signalus pergalėti valios pastangomis. Ilgalaikis tokios gyvensenos poveikis visiems panašus – tai didesnio ar mažesnio laipsnio depresija, vis didėjantis antsvoris, įvairiausios lėtinės ligos. Nerašyčiau šios knygos, jei nebūčiau aptikusi kitokio mitybos būdo, kuriuo galime išspręsti savo sveikatos problemas ir kartu tapti kur kas energingesni, laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu. Tam neprireiks nei brangaus sporto klubo abonemento, nei kas mėnesį perkamų papildų ar panašių triukų. Tačiau perspėju iš anksto – tikrai prireiks tvirto stuburo (perkeltine prasme) ir gebėjimo mąstyti kritiškai. Na ir dar – didesnės lėkštės ir puodo, nes nuo šiol valgysite kur kas daugiau.Nuo mažens domėjausi gyvąja gamta, jos tarpusavio ryšiais bei žmogaus sveikata, o paūgėjusi – ir maisto gaminimu. Todėl baigusi mokyklą įstojau studijuoti medicinos. Tačiau artėjant diplomo įteikimui mano pačios sveikata ir savijauta vis prastėjo, o sužinojusi diagnozę turėjau iš naujo įvertinti savo prioritetus ir tuometį gyvenimo būdą. Nors mano liga medikų laikoma nepagydoma, pasiryžau nepasiduoti nevilčiai ir rasti būdą padėti ir sau, ir kitiems. Neilgai trukus tarsi netyčia radau atsakymą į klausimą, kaip išlikti sveikam arba susigrąžinti prarastą sveikatą. Tai buvo išimtinai augaline neriebia mityba pagrįsta gyvensena. Nors tokios idėjos ir prieštaravo kai kurioms studijų metais įskiepytoms nuostatoms, supratau, kad prieš neigdama tokio gyvenimo būdo efektyvumą turiu pirma pati tai išbandyti. Juolab kad neturėjau ką prarasti. Jau po poros savaičių mano liga ėmė trauktis, simptomai išnyko pirmomis dienomis, o kraujo tyrimas parodė, kad man nebereikia vaistų ir dažnų vizitų pas gydytojus. Tokia asmeninė sėkmė nulėmė ir tolesnį mano profesinį pasirinkimą – konsultuoti žmones, tikinčius savo kūno gijimo galia, norinčius pagerinti kasdienius įpročius ir taip susigrąžinti gyvybingumą ir sveikatą. Tam man padeda tiek akademinių, tiek savarankiškų studijų metu sukauptos žinios ir pačios patyrimas. Siekdama padėti žmonėms skaitau paskaitas ir kuriu savo interneto svetainę adresu kotryna.cikanauskas.com...
Skaitydami knygą "Augalinė mityba. Kaip maitintis žaliai Lietuvoje?" sužinosite:

• Kokia yra ir ląsteliniu požiūriu sveikiausia, ir racionaliausia mitybos sistema. 

• Kaip gali pakenkti gyvūninės kilmės produktai. 

• Ar tikrai valgome jogurtus su gerosiomis bakterijomis. 

• Kaip gali pakenkti gyvulių organizme esantys hormonai. 

• Ar tikrai augaliniuose produktuose pesticidų daugiau nei gyvūniniuose.



Blaivus protas – itin vertinama savybė.

Tačiau kalbėdami apie mitybą kažin ar klausiame savęs, ar protingai renkamės maistą.

Dažnai svarbesni tampa kiti kriterijai – skonis, produkto išvaizda, mūsų pačių įpročiai ar kaina.


Protingas valgymas – tai mitybos sistema, pritaikyta valgytojo fiziologiniams poreikiams, psichologinėms savybėms ir ekonominėms galimybėms. Tai tikrai sveikatinanti mityba be kenksmingų produktų ir jų derinių. Minėdama psichologines savybes pirmiausia turiu galvoje pripratimą prie tam tikrų žalingų produktų ir sąmoningą tokios priklausomybės atsikratymą. Nepaisant esamos finansinės padėties žmogus turi galėti įpirkti tokį maistą. Taigi protingas valgymas – mus sveikatinantis ir praktiškai kasdien taikomas mitybos būdas.

Šia knyga noriu supažindinti skaitytojus su esminiais tokios mitybos principais ir paskatinti sąmoningai apsvarstyti bent kai kuriuos, regis, savaime suprantamus dalykus. Mano ir daugybės kitų žmonių patirtis rodo, kad neretai tai tiesiog mūsų kultūros įskiepyti įpročiai, kurie labiau trukdo ir apsunkina, nei padeda siekti savų tikslų. Kas įprasta, nebūtinai naudinga, todėl visada verta gebėti atverti protą naujoms, neįprastoms mintims ir praktikoms.


Maitinkitės protingai, jei ne dėl didelių užmojų, tai dėl savo sveikatos ir piniginės. Pastaroji papilnės, o pasitaisius sveikatai nebereikės pirkti daugumos vaistų, papildų ir vitaminų, įvairių tepalų, kremų, be to, tikėtina, kad rečiau lankysitės pas gydytojus – taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko malonesniems užsiėmimams.


Mūsų organizmas yra save reguliuojanti ir koreguojanti sistema, išsivysčiusi tam tikromis specifinėmis sąlygomis per daugybę tūkstantmečių. Atsisakę tai pripažinti ir toliau kovodami patys su savo kūnu, galiausiai pralaimime. Dažniausiai tai nutinka dėl neuroendokrininės sistemos ir jos reguliuojamos medžiagų apykaitos sutrikimų ir prasidėjus kitų sistemų išsekimui bei dekompensacijai. Ilgainiui mažėja aktyvumas, motyvacija judėti ir netgi protauti (nes smegenys itin jautrios gliukozės trūkumui), tampame irzlūs, priekabūs ir viskuo nepatenkinti, o mintimis vis grįžtame prie maisto... Bandome savo išlikimo instinkto siunčiamus signalus pergalėti valios pastangomis. Ilgalaikis tokios gyvensenos poveikis visiems panašus – tai didesnio ar mažesnio laipsnio depresija, vis didėjantis antsvoris, įvairiausios lėtinės ligos.

Nerašyčiau šios knygos, jei nebūčiau aptikusi kitokio mitybos būdo, kuriuo galime išspręsti savo sveikatos problemas ir kartu tapti kur kas energingesni, laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu. Tam neprireiks nei brangaus sporto klubo abonemento, nei kas mėnesį perkamų papildų ar panašių triukų. Tačiau perspėju iš anksto – tikrai prireiks tvirto stuburo (perkeltine prasme) ir gebėjimo mąstyti kritiškai. Na ir dar – didesnės lėkštės ir puodo, nes nuo šiol valgysite kur kas daugiau.


Nuo mažens domėjausi gyvąja gamta, jos tarpusavio ryšiais bei žmogaus sveikata, o paūgėjusi – ir maisto gaminimu. Todėl baigusi mokyklą įstojau studijuoti medicinos. Tačiau artėjant diplomo įteikimui mano pačios sveikata ir savijauta vis prastėjo, o sužinojusi diagnozę turėjau iš naujo įvertinti savo prioritetus ir tuometį gyvenimo būdą. Nors mano liga medikų laikoma nepagydoma, pasiryžau nepasiduoti nevilčiai ir rasti būdą padėti ir sau, ir kitiems. Neilgai trukus tarsi netyčia radau atsakymą į klausimą, kaip išlikti sveikam arba susigrąžinti prarastą sveikatą. Tai buvo išimtinai augaline neriebia mityba pagrįsta gyvensena. Nors tokios idėjos ir prieštaravo kai kurioms studijų metais įskiepytoms nuostatoms, supratau, kad prieš neigdama tokio gyvenimo būdo efektyvumą turiu pirma pati tai išbandyti. Juolab kad neturėjau ką prarasti. Jau po poros savaičių mano liga ėmė trauktis, simptomai išnyko pirmomis dienomis, o kraujo tyrimas parodė, kad man nebereikia vaistų ir dažnų vizitų pas gydytojus.

Tokia asmeninė sėkmė nulėmė ir tolesnį mano profesinį pasirinkimą – konsultuoti žmones, tikinčius savo kūno gijimo galia, norinčius pagerinti kasdienius įpročius ir taip susigrąžinti gyvybingumą ir sveikatą. Tam man padeda tiek akademinių, tiek savarankiškų studijų metu sukauptos žinios ir pačios patyrimas. Siekdama padėti žmonėms skaitau paskaitas ir kuriu savo interneto svetainę adresu kotryna.cikanauskas.com.

Parašyti įvertinimą

Please login or register to review